BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Metai klajonių po Aziją

Keliautojas: Justas Ketlerius

Pretenduojama į nominacija: „Lietuvos
Magelanas“.

2007 m. sausio
pirmosios rytas turbūt įstrigs ilgam. Dalyvaujant pasauliniame „Rainbow“ susibūrime,
tropiniame paplūdimyje ant Indijos Vandenyno kranto Tailande, Naujųjų metų naktį
sėdint prie laužo teko susipažinti su mergina iš Izraelio, kuri, kaip vėliau paaiškėjo,
pakeitė visus mano kelioninius planus ir ateinančius 5 mėnesius tapo mano posūkio
į visai priešingą pusę priežastimi.

Visą sausio mėnesį
praleidau pietvakarių Tailande, neeilinių, „mąstančių kitaip” žmonių iš
viso pasaulio kompanijoje, ir tik pačioje vasario pradžioje vėl pakilome į
kelią. Deja, dėl šių laikų politikos ir žydiško paso sunkumų musulmoniškose šalyse,
kelionės į Malaiziją buvo atsisakyta ir mūsų maršrutas pasuko Birmos link.

Vasario mėnesį atskridome
i Rangūną. 4 savaites autostopu pravažinėjome šios gilaus budizmo, įdomios kultūros,
bet idiotiškos diktatūros valdomoje pietryčių Azijos šalyje.

Kovo mėnesį teko ir vėl
sėsti į lėktuvą, skrendantį Kalkutos link ir nuo šio miesto prasidėjo man
neplanuotas Indijos subkontinento pažinimas. Maudynės Gango upėje Varanasyje ir
mano 25-ojo gimtadienio paminėjimas, sėdint viename kalnų kaimelyje, šalia Švento
ežero, Sikimo provincijoje, Himalajuose, buvo tikrai gera kelionės Indijoje pradžia.

Visą balandžio mėnesį paskyrėme
Nepalui. Šuolis nuo antro aukščiausio „bungy jumping” pasaulyje ir nepamirštamas
dviejų savaičių trukmės kalnų žygis Himalajuose „Annapurnos žiedo“ maršrutu.
Deja, tik nusileidus nuo Himalajų ir pačią pirmą dieną sugrįžus į Indiją, teko
patirti kišenvagių ilgus pirštus ir prarasti fotoaparatą su visais Himalajų
vaizdais.

Gegužės mėnuo vėl buvo
paskirtas Indijai. Ramiai praleistas laikas kalnuose, tyrinėjant aplinkinius
vandens krioklius, gaivinant kūną natūralaus karšto vandens versmėse ir tiesiog
gurkšnojant saldžią indišką arbatą Vašišt kaimelyje, Himačal Pradeš
provincijoje.

Birželio viduryje, sugrįžus
į Delį, tenka liūdnai atsisveikinti su namo išskrendančia kelionės kompanione
ir pasukti Pakistano link, kur liepos pradžioje, po apsilankymo pas Aleksandro Makedoniečio
palikuonimis save laikančią Kailaš tautelę, sudalyvauju aukščiausiai pasaulyje esančiame
polo stadione vykstančiame “Shandur Polo” festivalyje. Deja, vėl sugrįžus
i Pešavarą, dar kartą pasidarbuoja vietiniai kišenvagiai ir niekšingai
pasisavina tik prieš mėnesį įsigytą naują skaitmeninį fotoaparatą. Ir vėl
prarandu visus Pakistano kalnuose užfiksuotus įspūdžius.

Liepos mėnesį pasirenku
turbūt didžiausią iššūkį savo kelionėse ir dvi savaites prasiblaškau po
centrinį Afganistaną, kur kelioms dienoms tampu ir Lietuvos karinės bazės Goro
provincijoje svečiu.

Po Afganistano, dėl
tranzitinės vizos galiojimo problemų tik savaitę praleidęs Tadžikistane, rugpjūčio
pradžioje pasiekiu Ošo miestą pietų Kirgizijoje ir ateinančius keletą mėnesių
prisijungiu prie rusų keliautojų iš „Laisvųjų kelionių akademijos“ kompanijos,
atvažiavusių gilesniam šios centrinės Azijos respublikos pažinimui. Čia
autostopu apkeliaujame ir nuostabųjį Isyk Kulio ežerą.

Rugsėjo pabaiga, artėjantys
šalčiai kalnuotoje Kirgizijoje labai nesužavi, todėl per Irkeštamo tarpeklyje
esantį pasienio postą persikeliu į Kiniją ir nesunkiai atvažiuoju į senovės šilko
kelio miestą – Kašgarą. Čia netikėtai esu pakviečiamas dalyvauti Kinijos
valstybes dienos proga organizuojamuose renginiuose, niekados negirdėtame
Maralbiši mieste, ir visa tai VIP teisėmis :D

Spalio mėnesį, po kelių
savaičių trukmės kelionės autostopu per visą Kiniją, pasiekiu įdomios vokiečių
kolonijinės architektūros Qingdao miestą ir iš čia persikeliu į Pietų Korėją.

Paskutiniuosius
2007-ųjų metų lapkričio ir gruodžio mėnesius praleidžiu skersai, išilgai,
autostopu ir geležinkeliais „maišydamas“ kalnuotosios Pietų Korėjos kelius. Lapkričio
pradžioje dar sudalyvauju paskutinį kartą prieš 5 metus matyto korėjiečio
draugo vestuvėse, o Naujųjų metų naktį linksmai atšventęs pietiniame Busano
uoste, pirmosiomis 2008-ųjų sausio dienomis greitaeigiu keltu atplaukiau į tekančios
saulės šalį – Japoniją.

2007 m. aplankytos valstybės (išvardyti): Tailandas,
Birma, Indija, Nepalas, Pakistanas, Afganistanas, Tadžikistanas, Kirgizija,
Kinija, Pietų Korėja.

2007 m. nukeliauta kilometrų: kelionėje kilometrų
neskaičiuoju, bet per 2007-uosius, manau, apie 25 000 nesunkiai susiskaičiuotų.

Dažniausi keliavimo būdai: autostopas, traukiniai,
keltai, dviračiu, savomis kojomis ir kai nėra kitos išeities – lėktuvais.

Dalyvio keliavimo stažas (metais): 3 metai Lietuvoje
ir 8 metai už jos ribų.

Kelionės planai 2008-iesiems: Jau 2 mėnesius
“maluosi” po Japoniją. Už  kelių savaičių plaukiu atgal i Korėją, o
balandžio mėnesi jau trečią kartą per šią kelionę teks aplankyti Kiniją. Po
trumpos Honk Kongo ir Makao apžvalgos, gegužės mėnesį turbūt praleisiu sekančiame
pasauliniame “Rainbow” susibūrime. 
Deja, dėl vietos lietuviškame pase trūkumo kelionė tęstis toliau
nebegali ir liepos mėnesį, pakeliui užsukęs i Kazachstaną ir Rusiją, turėčiau
sugrįžti atgal aplankyti gimtosios Klaipedos.

Visos keliautojų istorijos: www.blogas.lt/magelanas ir Alfa.lt.








Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. kiaulia:

    džiaugiuosi, kad apsisprendei. Žinai, kas mano favoritas. Vien dėl Afganistano vainiką užkabinčiau… :)

  2. What a great story thank you very much for sharing with us.

Rašyti komentarą